praskysti

praskysti
praskýsti intr. Š; Rtr, L, Ser 1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta Žrm. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti J. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens J. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta Mlt. Pyragai praskýdo OG340,367. Praskýdo duona, bus sunku pakept Dkš. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta Kp. Putra praskýdo Als. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta Alk. | Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. ^ Ne cukrus, nepraskýsim! Dkš. 2. DŽ1 pasidaryti palaidam (apie vidurius): Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę Brs. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta LzP. ║ pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta Vkš. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira Skdv. 3. NdŽ, Ktk, Slm išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu Pt. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi sp. Galop tiršta nakties tamsa praskydo J.Avyž. ║ pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai Kp. 4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti Blv. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi rš. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių Vaižg. 5. Ėr žr. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis Vb. Tie marškiniai jau baigia praskýst Ut. Alkūnės praskýdo visiškai Sdk. 6. menk. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) Prng. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko Prng. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto Vžns. Praskýdus be vyro Klt. 7. NdŽ menk. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos Dkš. Dabar svietas praskýdęs Vl. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana Mrj. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs Lkč. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus Ašb. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro V.Kudir. 8. menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai)?! Švnč. Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) Rs. 9. menk. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura Klt.
◊ širdìs praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas rš.
\ skysti; apskysti; atskysti; įskysti; išskysti; nuskysti; paskysti; perskysti; praskysti; priskysti; razskysti; suskysti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • praskysti — praskýsti vksm. Nuo lietaũs žẽmė praskýsta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • razskysti — ×razskysti (hibr.) 1. žr. praskysti 1: Prieis [v]andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti Klt. 2. žr. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė Klt. 3. žr. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskysti — intr. Rtr 1. M, BŽ471,485, Ser, NdŽ pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskydus, nesusitverdinus Lp. Paskydęs molis, sviestas DŽ1. Pilia vandenio, kolei selyklas paskysta Alks. 2. Ser, NdŽ išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskydo po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prapliupti — prapliùpti intr. 1. Kt, Vel imti smarkiai lyti: Ir laukai ištroškę laukia, kad prapliuptų lietūs E.Miež. Kad prapliùpo lytus iš to debesio! Vrb. Tik ką paspėjau inkakt kieman, kaip prapliupo BM56. 2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Sniego …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praskisti — praskìsti intr. 1. Š praretėti, prakedėti: Tie marškiniai jau baigia praskìsti DŽ1. Praskìdo drabužis J. 2. Ser, NdŽ žr. praskysti 3. 3. Ser žr. praskysti 4. skisti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskysti — 1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskydusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskydo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts. 2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskysti — 1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskydau nu būrio par tokią minią žmonių Plng. 2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpliurti — išpliùrti intr. šnek. 1. Š ištišti, praskysti: Išpliùrusi žemė, moteriškė, t. y. išsklidusi J. Eita į armijas (klimpsta), negal nė išbristi: dabar žemė išpliùro Grg. | Šį kartą mūso duona išpliùrusi (susalus) Akm. 2. išsidrėbti, išdribti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskysti — intr. Rtr 1. Š, LL213, BŽ484 pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskydusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi J. Iš sudygusių kviečių negalì padaryt tirštą tešlą – išskysta, ir gana Jnk. Jeigu pašildysi daugiau, išskys [grietinė], o jeigu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištižti — ištìžti intr. Š, J.Jabl, NdŽ, KŽ 1. K, Žlp, Strn suminkštėti, pasileisti, praskysti: Kelias ištìžęs Rtr. Rudenį y[ra] ištìžę visi pašaliai Lk. Ganyklos tos ištìžusios pavasarį, pelkės, kupstynės Pšš. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”